Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“, VP2-5.1-SM-01-V priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

 

I transporto koridorius (VIA BALTICA) kerta Lietuvos teritoriją Pietų-Šiaurės kryptimi, jungdamas du Lietuvos Respublikos Kalvarijos ir Saločių sienos kirtimo punktus. Lietuvos Respublikos teritorijoje I transporto koridorių sudaro penki magistralinės reikšmės keliai: A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, A17 Panevėžio aplinkkelis, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Šis koridorius sutampa su europiniu E67 keliu, o atskirose atkarpose – su kitais visos Europos transporto koridoriais: su IXB transporto koridoriumi – kelio A1 ruože nuo 102,04 km iki 114,54 km; su IXD transporto koridoriumi – kelio A5 ruože nuo 0,0 km iki 63,76 km.

 

Užbaigus 2004-2006 metų periodo darbus, šiame transporto koridoriuje ženkliai sumažėjo ruožų, kurie neatitiko poreikių, tačiau pagrindinė problema lieka ruožuose, kuriuose eismo intensyvumas ir toliau labai sparčiai auga. Įvertinus galimas alternatyvas bei ypač, didėjant krovininio transporto eismo intensyvumui, 2007-2009 m. etape nuspręsta didžiausią dėmesį skirti kelių dangų stiprinimui bei pavojingiausių sankryžų rekonstravimui.

 

Svarbiausi projekto įgyvendinimo uždaviniai:

·        rekonstruoti ir sustiprinti dėl išaugusio eismo apkrovų susidėvėjusią kelio dangą;

·        įdiegti trūkstamas ir rekonstruoti esamas saugaus eismo priemones;

·        rekonstruoti daugiausia eismo problemų keliančią sankryžą;

·        sumažinti neigiamą kelio poveikį aplinkai.

  

-         sustiprinta 27,33 km kelio dangos;

-         rekonstruota Marvelės sankryža;

-         įrengta 0,323 km lėtėjimo greitėjimo juosta;

-         įrengta 5,02 km tinklo tvoros;

-         rekonstruota 2,99 km pėsčiųjų-dviračių takų.

Sudarytos 5 sutartys.

 

 

Sutarčių duomenys

 

 

 

 

Tarptautiniai transporto koridoriai yra svarbiausia Lietuvos kelių tinklo dalis. Tačiau juose vis dar yra ruožų, kurie neatitinka transporto koridoriams keliamų reikalavimų. Pagrindinis šio projekto tikslas – rekonstruoti tokius ruožus IXB transporto koridoriuje bei užtikrinti saugias ir patogias eismo sąlygas, atitinkančias eismo intensyvumą, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus. Numatoma IXB transporto koridoriaus rekonstrukcijos nauda yra ši:

·          geresnės ir kokybiškesnės automobilių eismo sąlygos;

·          sumažėjęs eismo įvykių skaičius;

·          sumažėjusios transporto priemonių eksploatacinės išlaidos;

·          sustiprinta kelio dangos konstrukcija;

·          lėtesnė dangos degradacija ir ilgesnis dangos tarnavimo laikas;

·          mažesnės kelio taisymo ir nuolatinės priežiūros išlaidos.

 

-         sustiprinta 20,12 km kelio dangos;

-         sustiprinta ir paplatinta 37,98 km kelio dangos;

-         rekonstruota 83,84 km kelio dangos;

-         nutiesta 4,0 km naujos kelio važiuojamosios dalies;

-         nutiesta 4,719 km pėsčiųjų – dviratininkų takų;

-         įrengtas apšvietimas 7,07 km ruože;

-         įrengtos 7 skirtingo lygio pėsčiųjų perėjos;

-         rekonstruotas 21 tiltas ar tilto paklotas;

-         įrengta 46,97 km apsauginių atitvarų;

-         pastatytos 3 skirtingo lygio sankryžos;

-         įrengta apsauginių triukšmo sienučių 1,38 km ruože;

-         įrengta 27,32 km tinklo tvoros;

-         įrengtos 2 požeminės perėjos laukiniams gyvūnams.

 

 

 

Numatoma sutarčių pagal projektą – 6

Sutarčių duomenys

 

 

 

 

 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“, VP2-5.1-SM-01-V priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

 

Papildomos TEN-Tr jungtys yra svarbi Lietuvos tinklo dalis. Transeuropinio tinklo keliai E85 (Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga) kerta Lietuvos teritoriją iš pietryčių į vakarus, sujungdami Šalčininkų pasienio postą su Klaipėda ir Palanga vakaruose. Keliai E85 ir E272 Lietuvos Respublikos teritorijoje praeina magistraliniais keliais: A15 Vilnius–Lyda; A2 Vilnius–Panevėžys; A17 Panevėžio aplinkkelis; A9 Panevėžys–Šiauliai; A11 Šiauliai–Palanga.

 

Šiuose keliuose yra likę daug ruožų, netenkinančių eismo intensyvumo bei ašies apkrovos reikalavimų. Pagrindinis šio projekto tikslas – rekonstruoti tokias vietas, užtikrinant keliuose saugias ir patogias automobilių eismo sąlygas, atitinkančias eismo intensyvumo lygį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus.

Įvertinus galimas alternatyvas, I etape didžiausias dėmesys bus skirtas kelio E272 Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga dangos stiprinimui, tiltų rekonstravimui, saugaus eismo ir aplinkosauginių priemonių įgyvendinimui.

 

Atlikus transeuropinio tinklo kelyje E85 ir E272 Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007-2013 metų biudžeto programoje numatytus darbus, numatoma gauti tokią naudą:

                         ·          pagerėjęs Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdis;

·          pagerėjusios kelių transporto priemonių eismo sąlygos tarptautiniam transportui, važiuojančiam iš Aleksandropolio, Budapešto, Černovcų, Lydos į Klaipėdą, t.p. mūsų šalies viduje;

·          padidėjęs kelio dangos konstrukcijos stiprumas maksimaliai leistinai apkrovai nuo 10 t iki 11,5 t;

·          sustabdytas greitas dangos irimas;

·          pailgėjęs dangos tarnavimo amžius;

·          pašalintos gilios vėžės, keliančios pavojų saugiam eismui;

·          sumažėjusios sąnaudos kelio remontui ir nuolatinei priežiūrai;

·          sumažėjusios kelių transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos;

·          sumažėjęs avaringumas;

·          sutrumpėjęs kelionės laikas;

·          sumažėjęs neigiamas poveikis aplinkai.

  

-         sustiprinta ir paplatinta 38,71 km kelio dangos;

-         rekonstruota 14 vnt. tiltų ir viadukų;

-         įrengta 1 požeminė pėsčiųjų perėja;

-         įrengta 3,54 km ilgio apsauginių aitvarų;

-         įrengta 3,37 km ilgio tinklo tvoros nuo žmonių;

-         įrengtas 2,74 km ilgio ruožo apšvietimas;

-         įrengta 4,83 km ilgio apsauginių atitvarų;

-         įrengtos 2 požeminės perėjos gyvūnams;

-         įrengta 20,5 km ilgio tinklo tvoros nuo žvėrių.

Sudarytos dvi ir numatoma sudaryti dar vieną rangos darbų sutartį.

 

Sutarčių duomenys

 

 

 

 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“, VP2-5.1-SM-01-V priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

 

 

Tarptautiniai transporto koridoriai yra svarbiausia Lietuvos kelių tinklo dalis. Tačiau juose vis dar yra ruožų, kuriuos reikia rekonstruoti, užtikrinant keliuose saugias ir patogias automobilių eismo sąlygas, atitinkančias eismo intensyvumo lygį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus.

 

Atlikus IXB transporto koridoriaus, kurio dalimi yra kelias E85 (Vilnius – Kaunas – Klaipėda), strateginės plėtros programoje numatytus darbus, bus patobulinta transporto koridoriaus infrastruktūra ir gauta tokia nauda:

·          pagerės Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdis;

·          pagerės automobilių eismo sąlygos;

·          sumažės avaringumas;

·          sumažės transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos;

·          bus sustiprinta kelio dangos konstrukcija iki 11,5 tonos į ašį;

·          sulėtės kelio dangos irimas ir pailgės dangos tarnavimo laikas;

·          sumažės kelio remonto ir nuolatinės priežiūros sąnaudos.

 

2009 m. lapkričio 23  d. tarp Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Transporto investicijų direkcijos ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos buvo pasirašyta projekto Nr.VP2-5.1-SM-01-V-01-007 „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius – Kaunas – Klaipėda) rekonstravimas. Dangos rekonstravimas“ finansavimo ir administravimo sutartis Nr.1F-155.

 

 

 

 

-         sustiprinta ir paplatinta 23,24 km kelio dangos;

-         įrengtas apšvietimas 4,69 km ruože;

-         rekonstruoti 5 tiltai/viadukai;

-         įrengta 46,117 km tinklo tvoros.

 

Sudarytos 4 techninio projektavimo sutartys, 4 darbų sutartys ir 1 statybos techninės priežiūros sutartis.

 

 

 

 

 

 

Darbų sutartis	Nr. 3 I dalis (S-398)
Sutarties pasirašymo data	2010 m. liepos 19 d.
Rangovas	AB „Kauno tiltai“
Sutarties kaina	18 499 999,00 Lt
Sutarties pabaiga	2011 m. liepos 19 d.

 

 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“, VP2-5.1-SM-01-V priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

 

Tarptautiniai koridoriai, kertantys mūsų šalį, yra svarbiausia Lietuvos kelių tinklo dalis. Transeuropinio tinklo kelias E262, Lietuvos teritorijoje sutampantis su magistraliniu keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, yra viena iš Europos transporto koridorių tinklo papildomų jungčių. Šiame kelyje dar likę nemažai ruožų, neatitinkančių tarptautiniams keliams keliamų reikalavimų. Pagrindinis projekto tikslas – kelio techninių parametrų pagerinimas, juos pritaikant augančiam eismo intensyvumui, eismo sąlygų pagerinimas, darnos su aplinka išsaugojimas.

 

Atlikus transeuropinio tinklo kelyje E262 strateginės plėtros programoje numatytus darbus, numatoma gauti tokią naudą:

·          pagerinti Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdį;

·          pagerinti automobilių eismo sąlygas;

·          sumažinti avaringumą;

·          sumažinti transporto priemonių eksploatacines išlaidas;

·          sumažinti dangos degradaciją ir prailginti jos tarnavimo laiką;

·          sumažinti nuolatinės priežiūros išlaidas.

 

-         sustiprinta 0,90 km kelio dangos;

-         paplatinta 27,32 km kelio dangos;

-         sustiprinta ir paplatinta 10,57 km kelio dangos;

-         įrengtas 6,28 km ilgio ruožo apšvietimas;

-         įrengta 4,83 km apsauginių atitvarų;

-         įrengta 17,81 km tinklo tvoros;

-         įrengtos 4 paviršinių nuotekų sistemos;

-         rekonstruoti 4 tiltai ir 1 viadukas.

 

Sudarytos trys rangos darbų sutartys. Darbai pagal dvi iš jų baigti, pagal trečią - vykdomi.

 

 

  

 

 

 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“, VP2-5.1-SM-01-V priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

 

I transporto koridorius (VIA BALTICA) kerta Lietuvos teritoriją Pietų-Šiaurės kryptimi, jungdamas du Lietuvos Respublikos Kalvarijos ir Saločių sienos kirtimo punktus. Lietuvos Respublikos teritorijoje I transporto koridorių sudaro penki magistralinės reikšmės keliai: A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, A17 Panevėžio aplinkkelis, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Šis koridorius sutampa su europiniu E67 keliu, o atskirose atkarpose – su kitais visos Europos transporto koridoriais: su IXB transporto koridoriumi – kelio A1 ruože nuo 102,04 km iki 114,54 km; su IXD transporto koridoriumi – kelio A5 ruože nuo 0,0 km iki 63,76 km.

 

Užbaigus 2004-2006 metų periodo darbus, šiame transporto koridoriuje ženkliai sumažėjo ruožų, kurie neatitiko poreikių, tačiau pagrindinė problema lieka ruožuose, kuriuose eismo intensyvumas ir toliau labai sparčiai auga. Įvertinus galimas alternatyvas bei ypač, didėjant krovininio transporto eismo intensyvumui, 2007-2009 m. etape nuspręsta didžiausią dėmesį skirti kelių dangų stiprinimui bei pavojingiausių sankryžų rekonstravimui.

 

Svarbiausi projekto įgyvendinimo uždaviniai:

·        rekonstruoti ir sustiprinti dėl išaugusio eismo apkrovų susidėvėjusią kelio dangą;

·        įdiegti trūkstamas ir rekonstruoti esamas saugaus eismo priemones;

·        rekonstruoti daugiausia eismo problemų keliančią sankryžą;

·        sumažinti neigiamą kelio poveikį aplinkai.

  

-         sustiprinta 27,33 km kelio dangos;

-         rekonstruota Marvelės sankryža;

-         įrengta 0,323 km lėtėjimo greitėjimo juosta;

-         įrengta 5,02 km tinklo tvoros;

-         rekonstruota 2,99 km pėsčiųjų-dviračių takų.

Sudarytos 5 sutartys.

 

 

Sutarčių duomenys

 

 

 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“, VP2-5.1-SM-01-V priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

 

Jakų žiedinė sankryža yra šiauriausio Baltijos jūros neužšąlančio ir vienintelio Lietuvos Respublikos uosto – Klaipėdos vartai bei vieta, kurioje pasiskirsto poilsiautojų srautai, atvykstantys vasarą į Lietuvos pajūrį. Automobilių kelių infrastruktūroje šis regionas yra vienas svarbiausių Lietuvoje, nes jame yra vieni didžiausių vietinių ir tranzitinių krovininių bei keleivinių srautų. Pagrindinė šių srautų dalis pasiskirsto Jakų sankryžoje besikertančiuose keliuose Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Liepoja ir Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda. Sankryža taip pat priklauso IXB transporto koridoriui, kuris yra svarbi jungtis Europos Sąjungos mastu.

 

Pagrindinis projekto tikslas – rekonstruoti ruožus, neatitinkančius transporto koridoriams keliamų reikalavimų, užtikrinti saugias ir patogias automobilių eismo sąlygas, atitinkančias eismo intensyvumo lygį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus.

 

Atlikus Jakų žiedinės sankryžos rekonstravimo darbus, bus patobulinta kelių, jungiančių visos Europos transporto koridorius, infrastruktūra ir gauta tokia nauda:

·          pagerintas Lietuvos Respublikos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdis;

·          pagerintos automobilių eismo sąlygos, ypač vasaros metu;

·          sumažintas neigiamas poveikis aplinkai;

·          sumažintas eismo įvykių skaičius;

·          pagerintos verslo sąlygos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje bei pajūrio regione;

·          sumažintos transporto priemonių eksploatacinės išlaidos.

  

Įgyvendinus projektą, bus atlikti šie darbai:

-         nutiesta 1,02 km naujo kelio;

-         rekonstruota 0,34 km kelio;

-         įrengta keturių eismo juostų 0,61 km ilgio estakada;

-         įrengtas tunelinis 0,024 km ilgio viadukas;

-         įrengti šviesoforai tunelyje;

-         Jakų sankryžoje rekonstruoti inžineriniai tinklai ir įrengtas apšvietimas.

 

 

 

 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“, VP2-5.1-SM-01-V priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

 

IA transporto koridorius (kelias E77 (A12) Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas) yra svarbi jungtis ne tik Lietuvos, bet ir TEN-T kelių infrastruktūroje. Šis kelias šiaurės-pietų kryptimi jungia Latvijos sostinę Ryga su Gdansku (Lenkija) per Kaliningrado sritį (Rusija). Nepaisant 2003 m. liepos 1 d. įvesto vizų režimo tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities, prekybiniai ir turizmo ryšiai plečiasi. Todėl labai svarbu rekonstruoti kelią, kad tranzitinio transporto priemonių eismas IA transporto koridoriumi būtų patogus ir saugus. Būtina didinti kelio plotį, kelio dangos konstrukcijos stiprumą maksimaliai leistinai apkrovai bei įgyvendinti saugaus eismo priemones.

 

Pagrindinis projekto tikslas – rekonstruoti ruožus, neatitinkančius transporto koridoriams keliamų reikalavimų, užtikrinti saugias ir patogias automobilių eismo sąlygas, atitinkančias eismo intensyvumo lygį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus. Atlikus projekto darbus, bus gauta tokia nauda:

– pagerės Lietuvos Respublikos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdis;

– pagerės transporto priemonių eismo sąlygos vietiniam ir tranzitiniam, keliaujančiam iš Latvijos į Lenkija ir kitas vakarų Europos šalis, transportui;

– sumažės neigiamas poveikis aplinkai;

– sumažės eismo įvykių skaičius;

– kelio dangos plotis atitiks techninius reikalavimus;

– padidės kelio dangos konstrukcijos stiprumas maksimaliai leistinai apkrovai nuo 10 t iki 11,5 t;

– sulėtės kelio dangos irimas ir pailgės dangos tarnavimo laikas;

– sumažės kelio remonto ir nuolatinės priežiūros sąnaudos;

– sumažės transporto priemonių eksploatacinės išlaidos

– sutrumpės kelionės laikas.

 

Įgyvendinus projektą, bus atlikti tokie darbai:

– rekonstruota 7,8 km kelio;

– įrengtos 2 žiedinės sankryžos;

– įrengta 7,71 km pėsčiųjų ir dviračių takų;

– įrengta 1,5 km kelio apšvietimo.

 

 

 

 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“, VP2-5.1-SM-01-V priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

 

Transeuropinio tinklo keliai E85 (Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga) kerta Lietuvą iš pietryčių į vakarus, sujungdami Lietuvos pasienio postą Šalčininkus su Lietuvos vakarais. Europinis kelias E272 Lietuvoje prasideda pajūryje ir per Šiaulius, Panevėžį tęsiasi iki Vilniaus. Šiauliuose į kelią įsijungia IA transporto koridorius, vedantis į Rygą, Panevėžyje – Via Baltica (I transporto koridorius), vedantis į Rygą, Taliną, taip pat svarbus kelias Panevėžys–Daugpilis, vedantis į Latviją ir į Rusijos Federaciją (Sankt Peterburgą). Vilniuje kelią kerta IXB transporto koridorius, vedantis į Minską ir Maskvą. Kelias E85 nuo Vilniaus tęsiasi iki Lietuvos sienos su Baltarusija, toliau eina Baltarusijos, Ukrainos, Rumunijos, Graikijos teritorijomis.

 

Projektas skirtas transeuropinio tinklo kelių E85 (Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga) plėtrai. Kadangi eismo intensyvumas šiuose keliuose vis didėja, kelius būtina modernizuoti, užtikrinant juose saugias ir patogias automobilių eismo sąlygas, atitinkančias eismo intensyvumo lygį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus.

 

Atlikus projekte numatytus darbus, bus gauta tokia nauda:

·          pagerės Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdis;

·          pagerės automobilių eismo sąlygos;

           kelio dangos plotis atitiks techninius reikalavimus;

           kelio dangos konstrukcijos stiprumas maksimaliai leistinai apkrovai padidės nuo 10 t iki 11,5 t;

·          sumažės avaringumas;

·          sumažės transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos;

·          sulėtės kelio dangos irimas ir pailgės dangos tarnavimo laikas;

·          sumažės kelio remonto ir nuolatinės priežiūros sąnaudos;

           sumažės neigiamas poveikis aplinkai;

           sutrumpės kelionės laikas.

 

 

-         rekonstruota 6,51 km kelio dangos;

          įrengta 1,39 km pėsčiųjų ir dviračių tako;

          nutiesta 5,23 km  apjungiamojo kelio su pėsčiųjų ir dviračių taku;

          nutiesta 4,84 km  apjungiamojo kelio be pėsčiųjų ir dviračių tako;

          nutiesta 1,37 km apjungiamųjų kelių sankryžose;

          įrengta žiedinė sankryža;

          įrengta pravaža pėstiesiems ir automobiliams;

          įrengta 657 m ilgio akustinė sienutė;

          įrengta požeminė pėsčiųjų perėja;

          įrengtas tunelinis viadukas;

          įrengta 2,44 km apšvietimo;

          įrengta 914 m ilgio tvora varliagyviams.

 

 

  

 

 

Tarptautiniai koridoriai, kertantys mūsų šalį, yra svarbiausia Lietuvos kelių tinklo dalis. Transeuropinio tinklo kelias E262, Lietuvos teritorijoje sutampantis su magistraliniu keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, yra viena iš Europos transporto koridorių tinklo papildomų jungčių. Šiame kelyje dar likę nemažai ruožų, neatitinkančių tarptautiniams keliams keliamų reikalavimų. Pagrindinis projekto tikslas – kelio techninių parametrų pagerinimas, juos pritaikant augančiam eismo intensyvumui, eismo sąlygų pagerinimas, darnos su aplinka išsaugojimas.

 

Atlikus transeuropinio tinklo kelyje E262 strateginės plėtros programoje numatytus darbus, numatoma gauti tokią naudą:

·          pagerinti Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdį;

·          pagerinti automobilių eismo sąlygas;

·          sumažinti avaringumą;

·          sumažinti transporto priemonių eksploatacines išlaidas;

·          sumažinti dangos degradaciją ir prailginti jos tarnavimo laiką;

·          sumažinti nuolatinės priežiūros išlaidas.

 

-         rekonstruota 31,34 km kelio dangos;

-         įrengtas 0,664 km ilgio pėsčiųjų-dviračių takas;

-         įrengtas šviesoforinio eismo reguliavimas sankryžose į Išorus, Zatyšius ir į Stašėnus;

-         įrengta apie 20,5 km tinklo tvoros;

-                                    įrengta 1,28 km apšvietimo;

-                                    įrengtas pėsčiųjų tunelis;

-         rekonstruoti 2 tiltai: per Riešę ir per Armoną.

 

 

 

Jakų žiedinė sankryža yra šiauriausio Baltijos jūros neužšąlančio ir vienintelio Lietuvos Respublikos uosto – Klaipėdos vartai bei vieta, kurioje pasiskirsto poilsiautojų srautai, atvykstantys vasarą į Lietuvos pajūrį. Automobilių kelių infrastruktūroje šis regionas yra vienas svarbiausių Lietuvoje, nes jame yra vieni didžiausių vietinių ir tranzitinių krovininių bei keleivinių srautų. Pagrindinė šių srautų dalis pasiskirsto Jakų sankryžoje besikertančiuose keliuose Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Liepoja ir Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda. Sankryža taip pat priklauso IXB transporto koridoriui, kuris yra svarbi jungtis Europos Sąjungos mastu.

 

Pagrindinis projekto tikslas – rekonstruoti ruožus, neatitinkančius transporto koridoriams keliamų reikalavimų, užtikrinti saugias ir patogias automobilių eismo sąlygas, atitinkančias eismo intensyvumo lygį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus. Atlikus Jakų žiedinės sankryžos rekonstravimo darbus, bus patobulinta kelių, jungiančių visos Europos transporto koridorius, infrastruktūra ir gauta tokia nauda:

·                     pagerintas Lietuvos Respublikos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdis;

·                     pagerintos automobilių eismo sąlygos, ypač vasaros metu;

·                     sumažintas neigiamas poveikis aplinkai;

·                     sumažintas eismo įvykių skaičius;

·                     pagerintos verslo sąlygos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje bei pajūrio regione;

·                     sumažintos transporto priemonių eksploatacinės išlaidos.

 

·                     įrengta 0,317 km ilgio estakada Kaunas– Palanga kryptimi 2-ame lygyje

·                     įrengta 0,552 km ilgio estakada Palanga–Kaunas kryptimi 3-ame lygyje;

·                     nutiesta ir rekonstruota 4,54 km kelio;

·                     įrengtą 1,55 km pėsčiųjų ir dviračių takų;

·                     įrengta 1,10 km triukšmą mažinančių sienučių;

·                     Jakų sankryžoje rekonstruoti inžineriniai tinklai ir įrengtas apšvietimas.

 

 

 

 

 

 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“, VP2-5.1-SM-01-V priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

 

Kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda sudaro didžiąją IXB transporto koridoriaus dalį, yra svarbiausia šalies transportinė jungtis tarp Rytų ir Vakarų.A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelio ruožo 13,30–19,60 km rekonstrukcija būtina siekiant TEN-T tinklo kelius pritaikyti augančiam eismo intensyvumui. Šis kelio ruožas eina per Grigiškių gyvenvietę, juo važiuoja dideli transporto srautai iš Grigiškių ir kitų aplinkinių gyvenviečių į Vilnių, taip pat intensyvūs tarptautinio tranzito srautai. Vyksta intensyvus pėsčiųjų ir dviračių eismas.

 

Įgyvendinant projektą rekonstruojamas kelio ruožas per Grigiškes į 6 eismo juostas, – stiprinama ir platinama kelio danga, tiesiami nauji jungiamieji keliai, rekonstruojamas tiltas, įrengiama skirtingų lygių sankryža, požeminės perėjos, pėsčiųjų dviračių takai, kitos eismo saugos ir aplinkosaugos  priemonės. Įgyvendinus projektą bus gauta tokia nauda:

 

2011 m. vasario 18 d. tarp Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Transporto investicijų direkcijos ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos buvo pasirašyta projekto Nr.VP2-5.1-SM-01-V-01-011 „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Ruožo per Grigiškes rekonstrukcija (II etapas)“ finansavimo ir administravimo sutartis Nr.1F-33.

 

 

 

Projekto įgyvendinimo metu bus: 

 

Sudaryta 1 darbų sutartis ir 1 statybos techninės priežiūros sutartis.

   

 

 

 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“, VP2-5.1-SM-01-V priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

 

Kelias E28 Vilnius-Prienai-Marijampolė yra viena iš pagrindinių jungčių tarp pietinės Lietuvos dalies ir sostinės Vilniaus. Šalia kelio yra mėgstamos turistų bei poilsiautojų vietos, kurios yra Birštono bei Trakų miestuose ir jų apylinkėse. Šiuo keliu vyksta tarptautiniai transporto srautai į Lenkiją bei kitas ES šalis taip pat iš Maskvos, Minsko į Kaliningrado sritį. Numatyto rekonstruoti kelio ruožo dangos bei esančio tilto per Verknės upę būklė neatitinka dabartinių reikalavimų. Sankryžoje 79.57 km nuolat įvyksta įskaitiniai eismo įvykiai, todėl numatyta ją rekonstruoti į žiedinę sankryžą, taip pagerinant eismo saugumo situaciją. Transeuropinių TEN-T kelių tinklo  plėtros poreikis yra akcentuotas ne tik Europos, bet ir mūsų šalies dokumentuose: Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategijoje (2002), Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, 2002–2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje.

 

Pagrindinis projekto tikslas – rekonstruoti ruožus, neatitinkančius transporto koridoriams keliamų reikalavimų, užtikrinti saugias ir patogias automobilių eismo sąlygas, atitinkančias eismo intensyvumo lygį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus. Kelio E28 (A16) rekonstravimo įgyvendinimas pagerins esamą kelių infrastruktūrą Lietuvos pietinėje dalyje ir bus gauta tokia nauda:

·            geresnes sąlygas tranzitiniam bei vietiniam eismui;

·            sumažėjęs eismo įvykių skaičius;

·            sumažėjusios kelių transporto priemonių išlaidos;

·            sumažės išlaidos kelio priežiūrai ir remontams.

 

·    sustiprinta 7,05 km kelio dangos;

·    pakeisti langai ir sutvarkyti inžineriniai tinklai;

·    rekonstruota sankryža su keliu Nr. 129 Antakalnis–Alytus Merkinė;

·    sankryžoje su keliu Nr. 129 Antakalnis–Alytus–Merkinė įrengtas apšvietimas, atlikti apželdinimo darbai;

·    rekonstruotas tiltas per Verknę.

 

Sudaryta viena rangos darbų sutartis. Darbai - vykdomi.

 

 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“, VP2-5.4-SM-01-V priemonę „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“.

 

Transeuropinio tinklo keliai E85 (Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga) kerta Lietuvą iš pietryčių į vakarus, sujungdami Lietuvos pasienio postą Šalčininkus su Lietuvos vakarais. Europinis kelias E272 Lietuvoje prasideda pajūryje ir per Šiaulius, Panevėžį tęsiasi iki Vilniaus. Šiauliuose į kelią įsijungia IA transporto koridorius, vedantis į Rygą, Panevėžyje – Via Baltica (I transporto koridorius), vedantis į Rygą, Taliną, taip pat svarbus kelias Panevėžys–Daugpilis, vedantis į Latviją ir į Rusijos Federaciją (Sankt Peterburgą). Vilniuje kelią kerta IXB transporto koridorius, vedantis į Minską ir Maskvą. Kelias E85 nuo Vilniaus tęsiasi iki Lietuvos sienos su Baltarusija, toliau eina Baltarusijos, Ukrainos, Rumunijos, Graikijos teritorijomis.

Projektas skirtas transeuropinio tinklo kelių E85 (Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga) plėtrai. Kadangi eismo intensyvumas šiuose keliuose vis didėja, kelius būtina modernizuoti, užtikrinant juose saugias ir patogias automobilių eismo sąlygas, atitinkančias eismo intensyvumo lygį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus.

 

Atlikus projekte numatytus darbus, bus gauta tokia nauda:

·          pagerės Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdis;

           bus geresnis patekimas į Šiaulių miestą, Šiaulių industrinį parką, Zoknių oro uostą;

·          pagerės automobilių eismo sąlygos;

           kelio dangos plotis atitiks techninius reikalavimus;

           sumažės avaringumas;

·          sumažės transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos;

·          sulėtės kelio dangos irimas ir pailgės dangos tarnavimo laikas;

·          sumažės kelio remonto ir nuolatinės priežiūros sąnaudos;

           sumažės neigiamas poveikis aplinkai;

           sutrumpės kelionės laikas.

 

 

-         rekonstruota 1,98 km esamo kelio;

-         nutiestas 7,20 km ilgio Kairių aplinkkelis;

          nutiesta ir rekonstruota 2,74 km pėsčiųjų ir dviračių takų;

          nutiesta 8,307 km apjungiamųjų ir 5,611 km jungiamųjų kelių;

          įrengta pravaža pėstiesiems ir automobiliams;

          pastatyti 2 viadukai;

          įrengta 1 skirtingų lygių ir 1 turbo tipo žiedinė sankryža;

          įrengtos 4 požeminės pėsčiųjų perėjos;

          įrengtos 2 akustinė sienutės (693 m);

          įrengta 45,6 m ilgio atraminė sienutė;

          įrengtos 9 nuovažos;

          įrengta 4,085 km apšvietimo;

          įrengta 2,588 km tinklo tvoros, 2,499 km priešakinančių apsauginių barjerų;

          peronuose, ties atramine sienute ir kelkraščiuose įrengta 917 m metalinės apsauginės tvorelės

 

 

  

 

 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšomis pagal Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę Nr. VP2-5.4-SM-01-V „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“

 

Rytų–vakarų kryptimi Vilniaus miestą kerta transeuropinio tinklo transporto koridorius IXB (E28 ir E85 keliai), šiaurės–pietų kryptimi – keliai E272 ir E28, priklausantys TEN-T tinklui. Šiuo metu transportas, atvykstantis iš Klaipėdos jūrų uosto, vakarinės Lietuvos ar pietvakarinės Latvijos dalies ir vykstantis į Baltarusiją, naudojasi esama Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo infrastruktūra (Kirtimų gatve) ar kitomis Vilniaus miesto gatvėmis. Kirtimų gatvės pralaidumas neužtikrina patogių eismo sąlygų, piko valandomis susidaro didelės grūstys. Kirtimų gatvės rekonstrukcija pagerins eismo sąlygas Vilniaus mieste, leis kirsti Vilniaus miestą patogiau ir greičiau. Vilniaus tarptautinis oro uostas, esantis pietrytinėje miesto dalyje bus pasiekiamas greičiau keleiviams, atvykstantiems iš vakarinės Lietuvos dalies. Pietinė industrinė Vilniaus miesto dalis yra svarbus logistikos centras ne tik Vilniaus miesto, bet ir rytinės Baltijos jūros dalies atžvilgiu.

Įgyvendinus projektą, tikimasi gauti tokią naudą:

·       Bus geresnis patekimas iš TEN-T kelių, priemiesčių, arti miesto esančių gyvenviečių ir gyvenamųjų zonų į pramoninę pietinę zoną;

·       Bus geresnės tranzitinių bei ilgų atstumų eismo sąlygos TEN-T kelių tinkle;

·       Sumažės eismo įvykių skaičius;

·       Sumažės kelių transporto priemonių išlaidos;

·       Sumažės neigiamas poveikis aplinkai pietinėje Vilniaus miesto dalyje;

·       Pagerės eismo sąlygos pietinėje Vilniaus miesto dalyje. 

- rekonstruota Kirtimų gatvė nuo 0,18 km iki 7,85 km;

- pastatytas Lentvario gatvės viadukas;

- pastatytas viadukas per Galvės g.;

- pastatytas pėsčiųjų-dviračių viadukas;

- pastatyta estakada virš esamo ir projektuojamo geležinkelių;

- įrengta žiedinė sankryža su Fermentų g.;

- Kirtimų g. 6,26 km pastatytas viadukas per geležinkelį ir perspektyvinę gatvę;

- įrengta dviejų lygių Kirtimų g.-Eišiškių pl. sankryža su tuneliu po Kirtimų g.;

- įdiegtos aplinkosauginės ir eismo saugos priemones.